- apmaudingas
- apmaudìngas, -a adj. (1)
1. apmaudo pilnas, susierzinęs, įpykęs: Ir iš to apmaudìngas, jog turi gaišti darbe savo Jzm. Apmaudìngas karalius pagrobė ragotinę ir sviedė į Dovydą, norėdamas jį kiaurai permauti M.Valanč.
apmaudìngai adv.: Apmaudingai pasakė Žem.2. keliantis apmaudą: Mislias apmaudìngas jis turi ant tavęs, t. y. pyksta J. Mane apmaudingas jausmas apėmė rš. 3. susirūpinęs, susikrimtęs: Kur nebūsi apmaudingas, piningus pametęs Sg. Šok, mano mergele, kad ir apmaudìnga, šiandie turi linksma būt Jrb. Šiandien jie visi tokie apmaudìngi – kas ten atsitiko? Skr. Kunigaikščiai, apmaudingi tuo narsumu lietuvių, susirinkę karius, kelią jiems norėjo užstoti S.Dauk. Atgaivins mūsų širdis apmaudingas SGII31.apmaudingai adv. SD55.
Dictionary of the Lithuanian Language.